PILOT: Ką iš tiesų verta žinoti renkantis psichologinę pagalbą?
Kai atrodo, kad pribręsta laikas ieškotis psichologinės pagalbos ir vidinis sprendimas, kaip ir priimtas, galima neretai atsidurti pasimetime: o tai kur dabar ir ko man ieškoti? Ar eiti per psichologus vienijančias platformas, sąjungas, klausti rekomendacijų socialiniuose tinkluose, o gal pažįstamų rate?
Pradėjus paieškas, žodžiai gali imti pintis galvoje: o tai ar man reikia psichologo? Ar klinikinio psichologo? O gal psichoterapeuto? O gal užteks psichoterapeuto kandidato? O jeigu jis geštalto praktikas? O kas ta KET? O psichoanalitikas – tai čia tas, kur reikės ant kušetės gulėti? O jeigu tiesiog paskambinčiau į „Jaunimo liniją“? Bet girdėjau, kad dabar EMDR terapija efektyviausiai gydo traumas, tai gal man jos reikia? O gal man užteks vidinių pokyčių trenerio? Kaip žinoti ir kaip atsirinkti?
Išsami diskusija apie tai, kodėl renkantis specialistą vieni dalykai yra svarbesni nei kiti ir kaip paaiškinti jų skirtumus. Iš asmeninių profesinių pamąstymų gimė ši plati diskusija, kuri bando ne tik padėti ieškantiems, bet ir atstovėti psichologo profesiją bei paaiškinti ją suprantamesne kalba.
Gero klausymo!
DISKUTUOJAME
Dvi klinikinės psichologės – Rūta Arnold (Sketerskytė )ir Milda Baronaitė - Marcinkevičė – šio įrašo metu kviečia diskutuoti apie psichologinių terminų naudojimą viešojoje erdvėje. EGO, narcisizmas, traumos, nerimas ir kiti terminai seniai paliko tik teoretikų knygas bei psichikos sveikatos specialistų kabinetus ir vis labiau atranda savo vietą ir gyvenimiškuose pokalbiuose bei skaitmeninio turinio platformose. Iš vienos pusės, tai yra psichiatrijos ir psichologijos kaip mokslo pažanga, kuri leido pačiai visuomenei labiau atsiverti psichikos sveikatos temoms ir paskatino labiau bendradarbiavimu paremtą santykį tarp klientų ir specialistų. Iš kitos pusės, tokie terminai, išimti iš didelių teorijų konteksto, dažnai praranda ir dalį svarbios informacijos bei tampa pernelyg neatsakingai naudojamomis frazėmis. Šios diskusijos metu ir kalbamės apie tai, kaip specialistų ir viešojoje erdvėje skirtingai vartojami terminai kuria nesusipratimus, o kartais ir konfliktus, kaip kai kurie iš jų tampa raktažodžiais, kuriais yra manipuliuojama siekiant parduoti lengvus ir magiškus problemų sprendimo metodus arba netgi įžeisti kitą užklijuojant jam vieną ar kitą diagnozę. Diskusijos metu siekiama atskleisti psichologijos mokslui ir psichikos sveikatos temai svarbius niuansus ir detales, kurie dažnai gali būti nepateikiami turinio ar informacijos ieškant tik socialinės medijose.
Jeigu turite pasiūlymų ir užklausų, kokių įrašų norėtumėte šioje skiltyje, savo idėjas galite palikti šioje formoje.